| Džiaugiuosi, kad bent viena diena metuose mus paskatina prisiminti už ką mes mylime šalia mūsų esančius žmones. Mylėkime! Skleiskime meilę. Galbūt taip sumažės vietos blogiui. Meilei |
| Kai suprasi, jog laukiu prie beržo liemens, |
| Tu priskynęs alyvų ateik… |
| Mūsų meilėj nelemta sudegt: |
| Ji privalo liepsnoti ilgai… |
| Tik tuomet, jei pajusi, kad ankšta širdy: |
| Pasiilgęs manęs tu ateik |
| Į tą ramią užuovėją liepų žalių, |
| Kurioje mūsų meilę radai… |
| Jei atėjęs nerasi manęs sutemoj: |
| Nenustebk, kad tavęs nesulaukiau |
| Pasiilgus vakario vėjelio gaivos… |
| Aš išbėgau į meilės palaukę… |
| Ten, kur vasarą plaukia rugiai, |
| Ten, kur žiemą pusnynai suplaukia… |
| Tu ateiki tenai ir ieškoki manęs, |
| Jei nebusiu su vėju išplaukus… |
2011 m. sausio 27 d., ketvirtadienis
Tau - mano "Valentinui"
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą