Kad aplinkui gyvenimas jau nebeverda,
Kad sustojo tekejusi upė namo,
Kad Viešpats pamiršo savus,
Tuos, kurie Juo pasitikėjo...
Jis ateina pas tuos, kurie laukia ramybėj,
Žemėn grįžtančio su angelais,
Jo žingsnius girdi tie, kurie trokšta,
Gerti syvus iš Meilės versmių.
Nurimk, širdie, spurdėt iš laimės...
Jo Meilė bus ramybės šaltiniu.
Ir Meilėje nurimus širdžiai, broli,
Sionan kopsime giedoti Jam giesmių!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą